|
Le rituel chamanique de la Court de Justice
« atgal
| Komentarai: |
fjmdzwyddqx, fjmdzwyddqx, 2012-10-24 04:45
veJaDG dyvqkiczlxvz
|
pukcigocxh, pukcigocxh, 2012-10-23 05:46
U809pJ , [url=http://uvsywthgzggr.com/]uvsywthgzggr[/url], [link=http://jedldtfkiyav.com/]jedldtfkiyav[/link], http://fsvphhajbvhf.com/
|
lhslejk, lhslejk, 2012-10-22 20:08
uQmk3C mbwkdamsyyyn
|
Suzanne, Suzanne, 2012-10-22 06:05
Bite, mokyk mus tikÄ—jimo(pamokslas Panevėžio katedroje GabrielÄ—s PetkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s 150 m. jujjliebuie, 3-sis A ciklo gavÄ—nios sekmadienis, 2011 03 27)Broliai ir Seserys,nežinau, kaip Jums, bet mane sukrÄ—tÄ— VieÅ¡paties Dievo maldavimas, giedant psalmÄ™, jos priegiesmį: „IÅ¡girskite Å¡iandien, kÄ… VieÅ¡pats byloja: „Tegul jÅ«sų Å¡irdys nebÅ«na storžievÄ—s“. Rodos, Dievas maldauja tikÄ—jimui, gerumui neužkietinti Å¡irdies. O juk visa, kas Dievo Žodyje paraÅ¡yta, mums pamokyti paraÅ¡yta.Gi JÄ—zus Å¡iandien per nelaimingÄ… moterį, jau pas 6-tÄ…jį vyrÄ… vis nesÄ—kmingai ieÅ¡kanÄiÄ… meilÄ—s, mus moko tikÄ—jimo, moko tikro gyvenimo supratimo, moko ir meilÄ—s.Mes gi, Brangieji, Å¡iandien pasimokyti tikÄ—jimo privalome iÅ¡ Didžiosios AukÅ¡taitÄ—s GabrielÄ—s PektkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s, taip pasižymÄ—jusios aukos ir meilÄ—s darbais, taip nuostabiai Å¡vietusios meile, kad iki Å¡iol negali visa Lietuva to pamirÅ¡ti.Taip, aÅ¡ pasakysiu ne tiek jÄ… reikia pagerbti, kiek reikia iÅ¡ jos pasimokyti! TodÄ—l Panevėžio vyskupijos bažnyÄių motinoje-katedroje susirinkome iÅ¡ jos mokytis tikÄ—jimo. Taip, taip, aÅ¡ pabrėžiu: bÅ«tent visų pirma mums reikia mokytis iÅ¡ GabrielÄ—s BitÄ—s tikÄ—jimo. Jos gi žodžiai: „Tikiu į visagalį, mÅ«sų protu neaprÄ—piamÄ… DievÄ…. Nežinau kilnesnio mokslo kaip tÄ…, kurį Kristus skelbė“ (tai ji 1936. IX. 29 raÅ¡Ä— kunigui StaÅ¡eviÄiui ir tai cituoja vyskupas K. Paltarokas savo atsiminimuose).Gal tai tik žodžiai? Ne, ne, Brangieji, – plaÄiai matomi visų pirma jos tikÄ—jimo darbai. Juk apaÅ¡talas JokÅ«bas sako: „TikÄ—jimas be darbų negyvas“ (Jok 2,26).GabrielÄ— tiesiog darbais įrodo, paliudija savo tikÄ—jimÄ…. Visada 3-4-5 globotinius ji iÅ¡laikÄ—. IÅ¡vykdama mokytojauti į Panevėžį, ji raÅ¡o: „PasiÄ—miau visus 4 globojamus naÅ¡laiÄius ir dar penktÄ…, nepaprastai galvotÄ… vaikinÄ…, savo mokinį BernardÄ… BuÄą“. Vienas ryÅ¡kiausių jos darbų – paramos „ŽiburÄ—lio“ įkÅ«rimas dar 1893-4 m. „ŽiburÄ—lis“ materialiai rÄ—mÄ— mokslus einantį, nepasiturintį jaunimÄ…. Prisimena raÅ¡ytojas Jonas Å ukys: „Buvome labai neturtingi ir labai norÄ—jome mokytis“. Paliudija ir Mykolas Karka: „PetkeviÄaitÄ—s altruizmas buvo begalinis. Vienam parÅ«pino, kad akis bÅ«tų įdÄ—ta. KitÄ… rÅ«bais aprÅ«pindavo, treÄius maitino, ketvirtajam mokÄ—jo už mokslÄ…, penktajam – už gydymą“. Remdama, Å¡elpdama kitus pati G. PetkeviÄiatÄ—-BitÄ— vos sudurdavo galÄ… su galu, nors ir 31 pamokÄ… turÄ—jo ir sÄ…siuvinių taisÄ— aibes. Ne kartÄ… teko jai ir globotiniams badauti, lopyti ir adyti rÅ«bus, skolintis pinigų Vien sau gyventi ji negalÄ—jo, paprasÄiausiai negalÄ—jo! Apie tai ji atvirai raÅ¡o: „Mane traukte traukÄ— toks uždavinys, kad visi bÅ«tume vien broliai ir seserys. YpaÄ buvo keliami, gerbiami ir pildomi mÅ«sų tarpe Å¡ie Kristaus žodžiai: „KÄ… padarysi savo vargingiausiam broliui, tÄ… ir man padarysi“.Ne veltui raÅ¡ytoja NijolÄ— KliukaitÄ— ant romano virÅ¡elio apie „Bitę“ užraÅ¡Ä— jos žodžius nuo nuotraukos: „MylÄ—kite viens kitÄ… kaip broliai; kiekviename žmoguje ieÅ¡kokite žmogaus“.Oi, Bitele geroji, Bitele darbÅ¡Äioji, daug turime mokytis iÅ¡ tavÄ™s meilÄ—s kiekvienam žmogui, pasiaukojimo TÄ—vynei. Juk ir Vaižgantas kaip linkÄ—jimÄ… mums visiems pasakÄ—: „O kad mes taip suprastume pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielia PetkeviÄaitė“.Kai Å¡iandien taip daug kalbama apie BitÄ—s atminimo įamžinimÄ…, kai rengiamos visokios parodos, atminimo dienos, pagalvoji: koks gi bÅ«tų tiksliausias jos idealų įvykdymas, koks gi bÅ«tų gražiausias jos atminimas? Tai bÅ«tų jos vardo stipendijų įsteigimas neturtingiems, vargstantiems studentams. Man rodos, kad ji net kape negali gulÄ—ti ramiai ir džiaugtis VieÅ¡paties prieglobstyje, kai jauni gabÅ«s žmonÄ—s, užuot studijavÄ™, svetur Å¡iltadaržiuose mÄ—Å¡lÄ… krato. Juk Å¡itaip tiesiog žūsta tauta. Ji matÄ— tai, ji dÄ—l to labai pergyveno.Tik įsiklausykime į jos žodžius: „BÅ«tumÄ—m juk seniai žuvusi tauta, jei nebÅ«tumÄ—m savo tarpe turÄ—jÄ™ kilnių žmonių, kurie silpnesniais broliais rÅ«pinosi ir kÄ—lÄ— juos. Juk tik vieni kitus Å¡elpdami gyvos dvasios iÅ¡likome“.Norisi jos mintimis kreiptis į kiekvienÄ… lietuvį, į kiekvienÄ… turtuolį, į kiekvienÄ… iÅ¡silavinusį: „Žinau, juo tu aukÅ¡tesnį dvasios plÄ—tojimosi laipsnį pasieksi, juo labiau turÄ—si suprasti, jog savo žiniomis, savo prityrimu turi tarnauti liaudžiai. Jei iÅ¡ tavo kilnumo liaudžiai nebus naudos, tai vadinamasis tavo „mokslas“ yra vien nereikalinga sunkenybÄ— arba brangiais pinigais apmokÄ—ta tuÅ¡tybė“.Ji tikÄ—jo, kad į jos rÅ«pestį atsilieps ne vienas, atsilieps daugelis. TÄ… GabrielÄ—s tikÄ—jimÄ… nuostabiai jautriai iÅ¡sakÄ— SalomÄ—ja NÄ—ris: „Tu tikÄ—jai savo tautos atgimimu ir iÅ¡sivadavimu, kada juo nieks aplinkui netikÄ—jo.TodÄ—l Å¡iandien tavo vardÄ… su pagarba taria kiekvieno lietuvio lÅ«pos.Nenuilstamoji Darbininke! Jautrioji Menininke! BÅ«k mums garbingas, Å¡viesus pavyzdys, kad bent iÅ¡ tolo taptume į tave panaÅ¡Å«s“.Pritariu poetei SalomÄ—jai, visa Å¡irdimi pritariu ir tai didžiajai mÄ…stytojai Viktorijai Daujotytei: „Pagal įsipareigojimus žmonÄ—ms, tautai, valstybei jÄ… galima lyginti tik su Vaižgantu Ir pagal darbÅ¡tumÄ… BitÄ— stovi greta ValanÄiaus, Kudirkos, Petro VileiÅ¡io, Vaižganto, KrupaviÄiaus“.Visi lietuviai pripažino jos aukÄ…, jos didybÄ™: 2 kartus ji renkama į SeimÄ…. Kai jai teko atidaryti SteigiamÄ…jį Lietuvos Respublikos SeimÄ…, ji pareiÅ¡kia: „DidelÄ— garbÄ— atidaryti SteigiamÄ…jį SeimÄ… – tiesiog stebuklas“. Tai pirmas toks atsitikimas parlamentų istorijoje visame pasaulyje.Dieve mano, ji atsistoja prieÅ¡ SeimÄ…, kaip garbingiausia Lietuvos moteris, kaip tikra Tautos Motina. Taip, su giliu įsitikinimu sakau, kaip tikra Tautos Motina, nes ji taip lenkÄ—si prie kiekvieno silpnesnio, taip rÅ«pinosi kiekvienu suvargusiu, lyg pati bÅ«tų visų Motina. Tai jos dosnumo dÄ—ka, jos Å¡irdingu rÅ«pesÄiu Lietuva turÄ—jo įžymius skulptorius JuozÄ… ZikarÄ…, BernardÄ… BuÄÄ…, ir PetrÄ… RimÅ¡Ä…, ir Ka-zimierÄ… Ulianskį, ir kalbininkÄ… KazimierÄ… BÅ«gÄ…, ir raÅ¡ytojÄ… JonÄ… BiliÅ«nÄ… Ne, neįmanoma iÅ¡vardinti visų, jos dÄ—ka tapusių Lietuvos Å¡vyturiais! Ar ne jos auka užsidegÄ— ir kunigas Alfonsas LipniÅ«nas, jos mokinys? ŽiÅ«rÄ—kit, tik pažiÅ«rÄ—kit, kaip panaÅ¡us į jÄ…, kai net mirdamas dalinosi paskutiniu duonos kÄ…sniu su mirÅ¡tanÄiais broliais! Gal net jos aukos paskatintas jis tapo kankiniu už TautÄ…, Dievo Tarnu?IÅ¡ kur tavyje tai, didžioji Panevėžiete, aukÅ¡taiÄių žemÄ—s GÄ—le?Juk Tu, taip tvirtai ir tiesiai ne tik žodžiais, bet ypaÄ darbais paliudijusi tikÄ—jimÄ…, drÄ…siai iÅ¡tartum ir Å¡ios dienos Å¡ventojo apaÅ¡talo Pauliaus žodžius „TikÄ—jimu pasiekiame tÄ… malonÄ™, kurioje stovime ir didžiuojamÄ—s“ (Rom 5,2).Ir mes, didžioji Bite, didžiuojamÄ—s Tavo darbais, Tavo tikÄ—jimu, Tavimi didžiuojamÄ—s, Tau lenkiamÄ—s. Ir susirinkome Å¡iandien dÄ—koti už Tave Dievui ir praÅ¡yti DievÄ…, kad Tavo didybÄ— bÅ«tų Lietuvoje ir Å¡iandien gyva, kad Tu iÅ¡melstum VieÅ¡patį DievÄ… Lietuvai tokios didžios aukos žmonių. Jų Lietuvai dabar labai reikia, be galo reikia.O baigti noriu poeto Petro Palilionio žodžiais:ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… Å¡viesuolÄ™,vieniÅ¡Ä… gimusiÄ…, dar vieniÅ¡esnÄ™ numirusiÄ…,nuolat vaitojusiÄ…, bet prieÅ¡ gyvybių DavÄ—jÄ…niekad, o niekad piktuoju žodingos burnos nepravÄ—rusiÄ….ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… darbÅ¡tuolÄ™,su „Varpo“ dūžiais laisvei ir kovai pakirdusiÄ…,prie žodžio lopÅ¡io žemÄ™ kiaurai praklÅ«pÄ—jusiÄ…,paÄiÄ… sukrypusiÄ…, jį lig tiesos iÅ¡auginusiÄ….Ko tik netrÅ«ko jai – motinos, meilÄ—s, sveikatos,kito užuojautos: nusiskraidei kaip bitelÄ— AÅ¡aras rijo, bet Ä—jo iÅ¡kÄ—lusi galvÄ…:moterų moteris, sielos, ne luomo bajorÄ— ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… teisuolÄ™,protÄ…, jaunystÄ™, gyvenimo savo pilnatvÄ™ligi grÅ«delio kely sutiktiems iÅ¡dalijusiÄ…,žemÄ—s saujelÄ™ sau ant Å¡irdies pasilikusiÄ….Ir pagerbkime jÄ… ne tik Å¡iandien, gerbkime jÄ… nuolat, darydami tokius darbus, kaip ir ji. BÅ«tent gerumo darbus.O dabar iÅ¡pažinkime tikÄ—jimÄ…, kurį GabrielÄ— BitÄ— iÅ¡pažino gerumo darbais.O MiÅ¡ių pabaigoje pridÄ—jau:Dar kartÄ… primenu, kad geriausiai jÄ… pagerbsime, remdami mokslo siekiantį neturtingÄ… jaunimÄ…, steigdami jos vardo stipendijas. Tai įmanoma. Mes Vyskupijoje esame įsteigÄ™ Ateitininkų rÄ—mimo fondÄ… ir kasmet iÅ¡mokame apie 30 tÅ«kstanÄių litų paramos, stipendijų. PraÅ¡au mielus tikinÄiuosius, jei žinote dÄ—l neturto negalinÄius mokytis jaunus žmones, praneÅ¡kite man. Bandysiu suieÅ¡koti paramos stipendijas. |
1-20 |
| |
|
