Knygoje nagrinėjamos Lietuvos gyventojų grįžtamosios ir pakartotinės migracijos tendencijos ir jas skatinantys bei ribojantys veiksniai. Vadovaujantis žmogiškojo kapitalo požiūriu siekiama išsiaiškinti, kokias žinias ir įgūdžius išvykusieji įgyja užsienyje ir ar ši patirtis padeda susirasti gerai apmokamą darbą sugrįžus į Lietuvą. Taip pat analizuojamas valstybės ir žiniasklaidos vaidmuo skatinant grįžusiųjų integraciją Lietuvoje. Paskutiniame skyriuje apibendrinamos svarbiausios tyrimo išvados ir pateikiami pasiūlymai viešajai politikai, pabrėžiant, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti ne ribotą migracijos politiką, bet šalies žmogiškųjų išteklių politiką.