Apie forumąDalyviaiSkelbimaiRenginiaiDarbiniai tekstaiDuomenų bazėsNuorodosPaieška
English


Įvykę renginiai
Būsimi renginiai
Renginiai > Įvykę renginiai
Socforumo diskusija apie socialinių mokslų misiją ir vertinimo kriterijus
2006-12-11 19:02

Gruodžio 15 d. (penktadienį) 17:30 kviečiame į socforumo diskusiją apie socialinių mokslų misiją ir vertinimo kriterijus. Diskusijoje aptarsime LR Prezidento sukurtos darbo grupės pasiūlymus dėl humanitarinių ir socialinių mokslų ir studijų misijos, mokslinės veiklos vertinimo kriterijų ir šių mokslų valdymo principų. Renginys vyks VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, Vilnius) 202 aud. Kviečiame dalyvauti!

Žadančius dalyvauti prašytume užsiregistruoti žemiau esančioje registracijos formoje.



<< atgal

Komentarai:
yfjyqjtg, yfjyqjtg, 2011-11-05 20:13
5nPrzv , [url=http://jeluggayxeai.com/]jeluggayxeai[/url], [link=http://icrhxgjhzugc.com/]icrhxgjhzugc[/link], http://gmlzredahljt.com/
bccxjrzg, bccxjrzg, 2011-11-03 19:50
k2f0KZ exnusssztrrk
lbvxwxidi, lbvxwxidi, 2011-10-29 20:08
w3UeoD , [url=http://sjvskpksjlxr.com/]sjvskpksjlxr[/url], [link=http://kpveanyzipyo.com/]kpveanyzipyo[/link], http://ttrlmylynkpi.com/
eyhvkibch, eyhvkibch, 2011-10-28 17:02
yIwhO2 ghhiylozilug
Charlotte, Charlotte, 2011-10-28 05:17
All of these aritlecs have saved me a lot of headaches.
VL, gamtamokslinis@one.lt, 2007-02-15 15:11
Dar siek tiek del HSM vertinimo. Turi islikti ir formalusis vertinimas. Negalima visko pervesti tik i ekspertini vertinima. Korupcija dar labiau isaugs. Ir taip dabar veikiantys kriterijai yra menki. Geda, kai save laikantis mokslininku teparaso viena straipsneli per penkerius metus. Ir ta daznai sukurpia is anksciau rasytu.
VL, gamtamokslinis@one.lt, 2007-02-15 15:04
Visos diskusijos idomios. Taciau viena aisku - nera nacionalinio mokslo ir negali buti. Esu ir gamtos ir socialiniu mokslu atstovas. Todel aiskiai matau, kiek daug tusciazodziavimo kai kuriu kolegu "tariamuose mokslo darbuose". Po to pyksta, kad tarptautine mokslo bendruomene nepripazista. Kita vertus, kol biurokratai nepasitrauks is savo siltu kedziu, tol nieko nebus.
Klausimu galima pateikti daug. Del darbo grupes. Ponia (ar panele) prezidento patareja tegul nesipiktina, o darba dirba. Jei darbo grupe nekompetentinga, tai kam kalte versti kazkam kitam. Jusu ir tik jusu pareiga parengti rimtus pasiulymus. Paraso niekala (dabartinis pasiulymu variantas), o po to priekaistauja del kritikos. Kai kurie darbo grupes nariai, pvz., ponas Alisauskas, tai kiek pamenu, beveik visose darbo grupese. Gal tai Lietuvos naujasis "saliamonas". O norint tapatuma issaugoti - tai pirmiausia reikia finansuoti mokslo darbu leidima dviem kalbomis - lietuviu ir anglu. Pagaliau tegul padoriai atlygina tiems, kas dar dirba ir neisvyko i uzsienius.

Jaroslav Dvorak, 2006-12-29 18:04
Atsiprasau noriu paklausti ar universitetai bent moka premijos savo darbuotojams nes dirbu 3 metus bet ne karta neteko gauti premija kaip pvz. gaunu pagrindiniame darbe?
Vaidas, 2006-12-23 23:36
Ech, gaila... gaila... nebuvau... Gal kas įrašinėjo? :-)))
Nida V., 2006-12-23 18:37
Beje, Aine, ar pavyko ką nors nuveikti antradienį? Pateikti savą variantą? Aš, deja, negalėjau ateiti.
Nida V., nvasil@takas.lt, 2006-12-23 18:35
Kaip jau sakiau diskusijoje, be kitu įdomybių, mane ypač stebina ir neramina tu pasiūlymų autorių noras paversti mokslininkus ideologais. Blogiausia, kad tokias iniciatyvas kelia ne tik biurokratai, bet "savi" (lyg ir). Turiu omeny pirmiausia pačia Neriją, kuri, atrodo, nuoširdžiai nesupranta, kas gali buti nuveikta po "tautinės tapatybės puoselėjimo" vėliava. Mokslininkas verciamas tapti biurokratų įrankiu, sistemos ramsčiu, "liaudies" ("tautos") liokajumi: nuo šiol jo tikslas bus nebe "daryti mokslą", o aptarnauti (užuot tyrinėjus) vietinę masinę sąmonę. Susidariau įspūdį, kad Nerija nemato skirtumo tarp neišvengiamos teorinės būtinybės remtis tam tikromis bendriausiomis prielaidomis (ji bandė teigti, kad aš, esą, to nesuprantu ir manau, kad niekuo nesiremiu!) ir ideologinio užsakymo ginti NURODYTAS prielaidas, ju nereflektuojant...
Rimas N, norvaisa@ktl.mii.lt, 2006-12-23 12:15
Dar viena, paskutine, pastaba. Man atrodo, jog be biurokratinio aparato reformos, reikalinga ir politinio problemu sprendimo budu reforma. Siuo metu matyt egzistuoja ne maziau kaip tuzinas komisiju kurianciu savus mokslo ir studiju reformos projektus. Noredamos igyvendinti savo tikslus visos jos numato remtis viena ar kita politines galios institucija. Pavyzdziui, Kirkilo komisija ruosia politinio sutarimo dokumenta, kuri turetu priimti seimas. Adamkaus komisija jau pasinaudojo konstituciniu teismu. Tokiu budu ateityje neisvengiamas interesu konfliktas auksciausiame politiniame lygyje. Esant dabartiniam politiniam salies susiskaldymui, mokslo ir studiju reforma gali tapti tik politines kovos irankiu.
Rimas N, norvaisa@ktl.mii.lt, 2006-12-23 09:58
Konkretus siulymas. Jei sutinkame su prielaida, kad mokslo politikoje svarbiausia vaidmeni IKI SIOL vaidino mokso biurokratai ministerijose, departamentuose ir pan., tai krizes priezasciu reiktu ieskoti atitinkamoje vietoje. Mano nuomone, svarbiausia krizes priezastis yra biurokratu nekompetetingumas. Prisidengdami ,,politines valios" stoka tarp politiku, jie tokiu budu venge daryti radikalius sprendimus ir prisiimti atsakomybe uz galimas pasekmes. Biurokratu nekompetetinguma rodo ju fantastiniai arba kitose salyse nusiziureti mokslo pertvarkos ,,projektai". Taigi, sia problema spresti siulau ivesti privaloma uzimamu pareigu rotacija vadovaujanciuose ministerijos ir departamentu postuose. Pavyzdziui, skelbti konkursus i vadovaujancius postus kas trys metai ir reikalauti mokslinio ar studiju darbo patirties. Taip pat reiktu atsisakyti politinio pasitikejimo postu sureiksminimo.
Rimas N, norvaisa@ktl.mii.lt, 2006-12-23 09:34
Del siulymu ,,pasiulymams". Sis dokumentas remiasi prielaida, jog mokslo ir studiju sistema nacionalines mokslo politikos poziuriu pasidalina i dvi stovyklas, shm ir gamtos mokslus, jas priespastatant. Tuo tarpu mokslo ir studiju sistemos problemos matosi visiskai kitaip, kai skirstoma ne pagal mokslo sakas. Nacionalines mokslo politikos kontekste mes turime skirti mokslo biurokratus ir ju argumentacija nuo akademines bendruomenes poziurio, o moksla, kaip ziniu sistema, nepainioti su mokslo institucijomis. Akademines bendruomenes interesai ir problemos, nepriklausomai ar jie yra filosofai ar matematikai, mokslo valdymo politikos poziuriu yra panasus. Skirtumai tarp ju mokslo valdymo ir finansavimo poziuriu dabartiniame etape yra nezymus. Kurdami naujus mitus laidojame save provincijos kampe.
Ainė, 2006-12-22 14:02
Diskusija įvyko ir sulaukė, sakyčiau, didelio susidomėjimo. Smagu, kad dalyvavo pasiūlymus ruošusios darbo grupės vadovė, Prezidento patarėja Nerija Putinaitė, tačiau jai teko nelengva dalia "atsimušinėti" nuo gan aršios dalyvių kritikos pasiūlymų atžvilgiu. Bendra išvada maždaug tokia, kad darbo grupės intencijos buvo geros, tačiau patys pasiūlymai taisytini. Iš Nerijos susilaukėmė teisėto priekaišto, kad norime kritikuoti tai, kas padaryta, bet nesiūlome nieko kito. Taigi sutarėme pabandyti pasiūlyti kažkokį alternatyvų variantą. Jei turėtumėt minčių, rašykit ar čia, ar į socforumo konferenciją.
Jaroslav Dvorak, 2006-12-21 12:10
Kaip suprantu diskusija neivyko nes niekas is dalyviu ne atsiliepe.
Rimas N, norvaisa@ktl.mii.lt, 2006-12-21 09:50
Labai gaila, kad praziopsojau laibai svarbia diskusija. Mano nuomone svarstomi ,,pasiulymai" yra gerokai taisytini, pradedant nuo siulomo situacijos apibudinimo. Pavyzdziui, ekonomikos mokslas yra dalis hsm,
bet pabandykite pritaikyti visus ,,pasiulymuose" isvardintus punktus ekonomikai, gausite, svelniai tariant, nesusipratima. Kitas pavyzdys, tarp gamtos mokslu yra tokia sritis vadinama matematika. Vel, pabandykite pritaikyti matematikai ,,pasiulymuose" naudojamus gamtos mokslu epitetus. Ka gausite? As suprantu, daugumai hsm atstovu matematika yra baubas ir jie puikiai supranta, jei tarkim ekonomikai, sociologijai, psichologijai ir t.t. bus taikomi tarptautiniai reikalavimai, tai dauguma musu specialistu atsidurs keblioje padetyje.
Jaroslav Dvorak, 2006-12-16 17:23
Tai kokiu idomu sampratavimu buvo Vilniuje?
Vaidas, vaidas.morkevicius@centras.lt, 2006-12-16 11:01
Ponas,-ia, nero wolfe,
Iš kur tiek piktumo? Suprantu, kad HSM padėtis Lietuvoj itin sunki (visi esam daug maž iš to paties lizdo, kurie čia skaitom ir rašom), bet negi tai argumentas svaidytis tokiais žodžiais kaip \"kvaileliai\" ar \"socialikai\"?
Norėčiau tik porą pastabų-klausimų pateikti:
- kurią tautinę tapatybę saugo mokslo metodologija ir svarstymai apie ją?
- kodėl pripažinimo turėčiau siekti tik Lietuvoj?
- ar lietuvis dirbantis užsieny irgi turėtų būtinai puoselėti Lietuvos tautinę tapatybę?
- kodėl turėčiau pasitikėti dauguma Lietuvos \"established\" mokslininkų kompetencija, kai nekompetencija paprastai veržiasi per kraštus ir akivaizdi netgi jauniems mokslininkams (kurių čia - socforume - dauguma)?
Jaroslav Dvorak, 2006-12-13 14:09
Nelabai supratau kam skirtas 3 klausimas del pasitikejimo? Ar tai visiems Lietuvos gyventojams ar tik dirbantiems universitetuose?

1-20 21-40
 
Įrašykite savo komentarą:
Vardas: El. paštas:
Įveskite kairėje matomą antispam tekstą:


© socforumas.lt, 2003. El. paštas: info@socforumas.lt