|
Le rituel chamanique de la Court de Justice
« go back
| Comments: |
fjmdzwyddqx, fjmdzwyddqx, 2012-10-24 04:45
veJaDG dyvqkiczlxvz
|
pukcigocxh, pukcigocxh, 2012-10-23 05:46
U809pJ , [url=http://uvsywthgzggr.com/]uvsywthgzggr[/url], [link=http://jedldtfkiyav.com/]jedldtfkiyav[/link], http://fsvphhajbvhf.com/
|
lhslejk, lhslejk, 2012-10-22 20:08
uQmk3C mbwkdamsyyyn
|
Suzanne, Suzanne, 2012-10-22 06:05
Bite, mokyk mus tikÄ—jimo(pamokslas Panevėžio katedroje GabrielÄ—s PetkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s 150 m. jujjliebuie, 3-sis A ciklo gavÄ—nios sekmadienis, 2011 03 27)Broliai ir Seserys,nežinau, kaip Jums, bet mane sukrÄ—tÄ— VieÅpaties Dievo maldavimas, giedant psalmÄ™, jos priegiesmį: „IÅgirskite Åiandien, kÄ… VieÅpats byloja: „Tegul jÅ«sų Åirdys nebÅ«na storžievÄ—sâ€. Rodos, Dievas maldauja tikÄ—jimui, gerumui neužkietinti Åirdies. O juk visa, kas Dievo Žodyje paraÅyta, mums pamokyti paraÅyta.Gi JÄ—zus Åiandien per nelaimingÄ… moterį, jau pas 6-tÄ…jį vyrÄ… vis nesÄ—kmingai ieÅkanÄiÄ… meilÄ—s, mus moko tikÄ—jimo, moko tikro gyvenimo supratimo, moko ir meilÄ—s.Mes gi, Brangieji, Åiandien pasimokyti tikÄ—jimo privalome iÅ Didžiosios AukÅtaitÄ—s GabrielÄ—s PektkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s, taip pasižymÄ—jusios aukos ir meilÄ—s darbais, taip nuostabiai Åvietusios meile, kad iki Åiol negali visa Lietuva to pamirÅti.Taip, aÅ pasakysiu ne tiek jÄ… reikia pagerbti, kiek reikia iÅ jos pasimokyti! TodÄ—l Panevėžio vyskupijos bažnyÄių motinoje-katedroje susirinkome iÅ jos mokytis tikÄ—jimo. Taip, taip, aÅ pabrėžiu: bÅ«tent visų pirma mums reikia mokytis iÅ GabrielÄ—s BitÄ—s tikÄ—jimo. Jos gi žodžiai: „Tikiu į visagalį, mÅ«sų protu neaprÄ—piamÄ… DievÄ…. Nežinau kilnesnio mokslo kaip tÄ…, kurį Kristus skelbė†(tai ji 1936. IX. 29 raÅÄ— kunigui StaÅeviÄiui ir tai cituoja vyskupas K. Paltarokas savo atsiminimuose).Gal tai tik žodžiai? Ne, ne, Brangieji, – plaÄiai matomi visų pirma jos tikÄ—jimo darbai. Juk apaÅtalas JokÅ«bas sako: „TikÄ—jimas be darbų negyvas†(Jok 2,26).GabrielÄ— tiesiog darbais įrodo, paliudija savo tikÄ—jimÄ…. Visada 3-4-5 globotinius ji iÅlaikÄ—. IÅvykdama mokytojauti į Panevėžį, ji raÅo: „PasiÄ—miau visus 4 globojamus naÅlaiÄius ir dar penktÄ…, nepaprastai galvotÄ… vaikinÄ…, savo mokinį BernardÄ… BuÄÄ…â€. Vienas ryÅkiausių jos darbų – paramos „ŽiburÄ—lio†įkÅ«rimas dar 1893-4 m. „ŽiburÄ—lis†materialiai rÄ—mÄ— mokslus einantį, nepasiturintį jaunimÄ…. Prisimena raÅytojas Jonas Å ukys: „Buvome labai neturtingi ir labai norÄ—jome mokytisâ€. Paliudija ir Mykolas Karka: „PetkeviÄaitÄ—s altruizmas buvo begalinis. Vienam parÅ«pino, kad akis bÅ«tų įdÄ—ta. KitÄ… rÅ«bais aprÅ«pindavo, treÄius maitino, ketvirtajam mokÄ—jo už mokslÄ…, penktajam – už gydymÄ…â€. Remdama, Åelpdama kitus pati G. PetkeviÄiatÄ—-BitÄ— vos sudurdavo galÄ… su galu, nors ir 31 pamokÄ… turÄ—jo ir sÄ…siuvinių taisÄ— aibes. Ne kartÄ… teko jai ir globotiniams badauti, lopyti ir adyti rÅ«bus, skolintis pinigų Vien sau gyventi ji negalÄ—jo, paprasÄiausiai negalÄ—jo! Apie tai ji atvirai raÅo: „Mane traukte traukÄ— toks uždavinys, kad visi bÅ«tume vien broliai ir seserys. YpaÄ buvo keliami, gerbiami ir pildomi mÅ«sų tarpe Åie Kristaus žodžiai: „KÄ… padarysi savo vargingiausiam broliui, tÄ… ir man padarysiâ€.Ne veltui raÅytoja NijolÄ— KliukaitÄ— ant romano virÅelio apie „Bitę†užraÅÄ— jos žodžius nuo nuotraukos: „MylÄ—kite viens kitÄ… kaip broliai; kiekviename žmoguje ieÅkokite žmogausâ€.Oi, Bitele geroji, Bitele darbÅÄioji, daug turime mokytis iÅ tavÄ™s meilÄ—s kiekvienam žmogui, pasiaukojimo TÄ—vynei. Juk ir Vaižgantas kaip linkÄ—jimÄ… mums visiems pasakÄ—: „O kad mes taip suprastume pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielia PetkeviÄaitÄ—â€.Kai Åiandien taip daug kalbama apie BitÄ—s atminimo įamžinimÄ…, kai rengiamos visokios parodos, atminimo dienos, pagalvoji: koks gi bÅ«tų tiksliausias jos idealų įvykdymas, koks gi bÅ«tų gražiausias jos atminimas? Tai bÅ«tų jos vardo stipendijų įsteigimas neturtingiems, vargstantiems studentams. Man rodos, kad ji net kape negali gulÄ—ti ramiai ir džiaugtis VieÅpaties prieglobstyje, kai jauni gabÅ«s žmonÄ—s, užuot studijavÄ™, svetur Åiltadaržiuose mÄ—ÅlÄ… krato. Juk Åitaip tiesiog žūsta tauta. Ji matÄ— tai, ji dÄ—l to labai pergyveno.Tik įsiklausykime į jos žodžius: „BÅ«tumÄ—m juk seniai žuvusi tauta, jei nebÅ«tumÄ—m savo tarpe turÄ—jÄ™ kilnių žmonių, kurie silpnesniais broliais rÅ«pinosi ir kÄ—lÄ— juos. Juk tik vieni kitus Åelpdami gyvos dvasios iÅlikomeâ€.Norisi jos mintimis kreiptis į kiekvienÄ… lietuvį, į kiekvienÄ… turtuolį, į kiekvienÄ… iÅsilavinusį: „Žinau, juo tu aukÅtesnį dvasios plÄ—tojimosi laipsnį pasieksi, juo labiau turÄ—si suprasti, jog savo žiniomis, savo prityrimu turi tarnauti liaudžiai. Jei iÅ tavo kilnumo liaudžiai nebus naudos, tai vadinamasis tavo „mokslas†yra vien nereikalinga sunkenybÄ— arba brangiais pinigais apmokÄ—ta tuÅtybÄ—â€.Ji tikÄ—jo, kad į jos rÅ«pestį atsilieps ne vienas, atsilieps daugelis. TÄ… GabrielÄ—s tikÄ—jimÄ… nuostabiai jautriai iÅsakÄ— SalomÄ—ja NÄ—ris: „Tu tikÄ—jai savo tautos atgimimu ir iÅsivadavimu, kada juo nieks aplinkui netikÄ—jo.TodÄ—l Åiandien tavo vardÄ… su pagarba taria kiekvieno lietuvio lÅ«pos.Nenuilstamoji Darbininke! Jautrioji Menininke! BÅ«k mums garbingas, Åviesus pavyzdys, kad bent iÅ tolo taptume į tave panaÅÅ«sâ€.Pritariu poetei SalomÄ—jai, visa Åirdimi pritariu ir tai didžiajai mÄ…stytojai Viktorijai Daujotytei: „Pagal įsipareigojimus žmonÄ—ms, tautai, valstybei jÄ… galima lyginti tik su Vaižgantu Ir pagal darbÅtumÄ… BitÄ— stovi greta ValanÄiaus, Kudirkos, Petro VileiÅio, Vaižganto, KrupaviÄiausâ€.Visi lietuviai pripažino jos aukÄ…, jos didybÄ™: 2 kartus ji renkama į SeimÄ…. Kai jai teko atidaryti SteigiamÄ…jį Lietuvos Respublikos SeimÄ…, ji pareiÅkia: „DidelÄ— garbÄ— atidaryti SteigiamÄ…jį SeimÄ… – tiesiog stebuklasâ€. Tai pirmas toks atsitikimas parlamentų istorijoje visame pasaulyje.Dieve mano, ji atsistoja prieÅ SeimÄ…, kaip garbingiausia Lietuvos moteris, kaip tikra Tautos Motina. Taip, su giliu įsitikinimu sakau, kaip tikra Tautos Motina, nes ji taip lenkÄ—si prie kiekvieno silpnesnio, taip rÅ«pinosi kiekvienu suvargusiu, lyg pati bÅ«tų visų Motina. Tai jos dosnumo dÄ—ka, jos Åirdingu rÅ«pesÄiu Lietuva turÄ—jo įžymius skulptorius JuozÄ… ZikarÄ…, BernardÄ… BuÄÄ…, ir PetrÄ… RimÅÄ…, ir Ka-zimierÄ… Ulianskį, ir kalbininkÄ… KazimierÄ… BÅ«gÄ…, ir raÅytojÄ… JonÄ… BiliÅ«nÄ… Ne, neįmanoma iÅvardinti visų, jos dÄ—ka tapusių Lietuvos Åvyturiais! Ar ne jos auka užsidegÄ— ir kunigas Alfonsas LipniÅ«nas, jos mokinys? ŽiÅ«rÄ—kit, tik pažiÅ«rÄ—kit, kaip panaÅus į jÄ…, kai net mirdamas dalinosi paskutiniu duonos kÄ…sniu su mirÅtanÄiais broliais! Gal net jos aukos paskatintas jis tapo kankiniu už TautÄ…, Dievo Tarnu?IÅ kur tavyje tai, didžioji Panevėžiete, aukÅtaiÄių žemÄ—s GÄ—le?Juk Tu, taip tvirtai ir tiesiai ne tik žodžiais, bet ypaÄ darbais paliudijusi tikÄ—jimÄ…, drÄ…siai iÅtartum ir Åios dienos Åventojo apaÅtalo Pauliaus žodžius „TikÄ—jimu pasiekiame tÄ… malonÄ™, kurioje stovime ir didžiuojamÄ—s†(Rom 5,2).Ir mes, didžioji Bite, didžiuojamÄ—s Tavo darbais, Tavo tikÄ—jimu, Tavimi didžiuojamÄ—s, Tau lenkiamÄ—s. Ir susirinkome Åiandien dÄ—koti už Tave Dievui ir praÅyti DievÄ…, kad Tavo didybÄ— bÅ«tų Lietuvoje ir Åiandien gyva, kad Tu iÅmelstum VieÅpatį DievÄ… Lietuvai tokios didžios aukos žmonių. Jų Lietuvai dabar labai reikia, be galo reikia.O baigti noriu poeto Petro Palilionio žodžiais:ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… ÅviesuolÄ™,vieniÅÄ… gimusiÄ…, dar vieniÅesnÄ™ numirusiÄ…,nuolat vaitojusiÄ…, bet prieÅ gyvybių DavÄ—jÄ…niekad, o niekad piktuoju žodingos burnos nepravÄ—rusiÄ….ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… darbÅtuolÄ™,su „Varpo†dūžiais laisvei ir kovai pakirdusiÄ…,prie žodžio lopÅio žemÄ™ kiaurai praklÅ«pÄ—jusiÄ…,paÄiÄ… sukrypusiÄ…, jį lig tiesos iÅauginusiÄ….Ko tik netrÅ«ko jai – motinos, meilÄ—s, sveikatos,kito užuojautos: nusiskraidei kaip bitelÄ— AÅaras rijo, bet Ä—jo iÅkÄ—lusi galvÄ…:moterų moteris, sielos, ne luomo bajorÄ— ŽmonÄ—s, pagarbinkim moterį – didžiÄ… teisuolÄ™,protÄ…, jaunystÄ™, gyvenimo savo pilnatvÄ™ligi grÅ«delio kely sutiktiems iÅdalijusiÄ…,žemÄ—s saujelÄ™ sau ant Åirdies pasilikusiÄ….Ir pagerbkime jÄ… ne tik Åiandien, gerbkime jÄ… nuolat, darydami tokius darbus, kaip ir ji. BÅ«tent gerumo darbus.O dabar iÅpažinkime tikÄ—jimÄ…, kurį GabrielÄ— BitÄ— iÅpažino gerumo darbais.O MiÅių pabaigoje pridÄ—jau:Dar kartÄ… primenu, kad geriausiai jÄ… pagerbsime, remdami mokslo siekiantį neturtingÄ… jaunimÄ…, steigdami jos vardo stipendijas. Tai įmanoma. Mes Vyskupijoje esame įsteigÄ™ Ateitininkų rÄ—mimo fondÄ… ir kasmet iÅmokame apie 30 tÅ«kstanÄių litų paramos, stipendijų. PraÅau mielus tikinÄiuosius, jei žinote dÄ—l neturto negalinÄius mokytis jaunus žmones, praneÅkite man. Bandysiu suieÅkoti paramos stipendijas. |
1-20 |
| |
|
