2006 metų gruodžio 12 dieną, antradienį, 11 valandą, Pilietinės visuomenės institutas maloniai kviečia į Lietuvos pilietinės visuomenės būklės tyrimo, kurį atliko PVI ekspertės dr. Rūta Žiliukaitė, dr. Ainė Ramonaitė, dr. Laima Nevinskaitė, dr. Vida Beresnevičiūtė ir dr. Inga Vinogradnaitė pristatymą. Sykiu visuomenei bus pristatyta ir šio tyrimo pagrindu parašyta, leidyklos Versus aureus išleista knyga Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis.

Sociologinio ir politologinio tyrimo rezultatus aptars autorės Rūta Žiliukaitė, Ainė Ramonaitė ir Laima Nevinskaitė. Juos komentuos politologai Vladas Sirutavičius ir Vladas Laučius. Pristatymas  ir diskusija vyks nuo 11 iki 13 val. Atviros Lietuvos fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV a.)

                                                                           * * *

Studijos autorių teigimu, pagrindinė Lietuvos visuomenės pilietinio ir politinio pasyvumo priežastis – ne abejingumas pilietiniams reikalams, bet netikėjimas savo galiomis ir dalyvavimo viešojoje veikloje tradicijų stoka. Tyrimu siekta ne tik atskleisti dabartinę visuomenės būklę, bet ir atsakyti į klausimą,  kaip galima įveikti Lietuvos visuomenę užvaldžiusį bejėgiškumo sindromą?

Analizė rodo, kad nevyriausybinių organizacijų skaičius per pastaruosius kelerius metus beveik padvigubėjo, tačiau gyventojų, dalyvaujančių šių organizacijų veikloje, dalis visuomenėje išliko nepakitusi. Kodėl piliečiai nesidomi savanoriška veikla ir kaip juos būtų galima paskatinti joje dalyvauti? Ar veikiančios pilietinės organizacijos deramai atlieka savo vaidmenį?

Nuo 1992 m. Lietuva prarado 700 000 rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas ateityje gali dar labiau mažėti. Kodėl Lietuvos gyventojai ne(be)balsuoja? Ar lietuvių politinis veikimas yra grindžiamas politiniu mąstymu? Kaip ir kur Lietuvos žmonės mokosi politiškai mąstyti?  

Kaip Lietuvos žiniasklaida atlieka savo vaidmenį demokratinėje valstybėje? Ar Lietuvos visuomenė geba kritiškai vertinti žiniasklaidą? Ar ji patenkinta tuo, kaip žiniasklaida tenkina jų informacinius bei kitus pilietinius poreikius?

Daugumai lietuvių svarbu gyventi demokratiškoje šalyje, tačiau beveik pusė jų įsitikinę, kad Lietuvoje  demokratijos nėra. Kokių permainų reikia, kad lietuviai liautųsi ilgėjęsi kietos rankos lyderio?

Tyrimas rodo, kad Lietuvos visuomenėje mąžta patriotizmas, auga politinis ir socialinis susvetimėjimas? Kokių pasekmių Lietuvos politinei bendruomenei ir valstybei turės šios tendencijos? Kaip būtų įmanoma jas keisti?  

Studijoje, kurią žymus pilietinės visuomenės tyrinėtojas, Harvardo universiteto (JAV) profesorius Robertas D. Putnamas pavadino vienu geriausių pastarojo meto pilietinės visuomenės tyrimų, teigiama, kad Lietuvos visuomenė yra pajėgi įveikti šiuo metu ją užvaldžiusį bejėgiškumo sindromą, ir išdėstomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.